- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, Ignas Dobrovolskas / ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu.
„Praėjusiomis dienomis turėjau kaip tik telefoninį pokalbį su Sakartvelo prezidente, ponia Zourabichvili. Ir, deja, tie įvykiai, įstatymų pakeitimai, kurie ten yra numatomi, jie akivaizdžiai demonstruoja, kad mūsų artima šalis, Sakartvelas, ne artėja, o tolsta nuo europinių idealų“, – po susitikimo su Lenkijos prezidentu Dirmiškėse žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Ir tai tikrai sudaro kliūčių toliau sklandžiai eiti eurointegracijos keliu. Todėl turime į tai reaguoti“, – pridūrė jis.
Prezidentas situaciją Sakartvele penktadienį aptarė ir su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos prezidentu Andrzej Duda.
ELTA primena, kad Sakartvelo įstatymų leidėjai praėjusią savaitę balsavo dėl prieštaringai vertinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, sukėlusio masinius protestus gatvėse ir susirūpinimą, kad jis pakirs Tbilisio siekius įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Įstatymo projektui dar turi būti pritarta per antrąjį ir trečiąjį svarstymą ir reikės įveikti labai tikėtiną prezidentės veto. Tačiau valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ turi daugumą įstatymų leidžiamojoje institucijoje, leisiančią jai pereiti tolesnius etapus ir atmesti prezidentės veto be opozicijos parlamentarų paramos.
Ir tai tikrai sudaro kliūčių toliau sklandžiai eiti eurointegracijos keliu. Todėl turime į tai reaguoti.
G. Nausėda: diskusijos dėl Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą jau labai toli pažengusios
G. Nausėda sako, kad kalbos dėl potencialaus Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą yra „labai toli pažengusios“. Taip pat, anot jo, tarp Vilniaus ir Varšuvos yra daugiau planų ekonominio bendradarbiavimo srityje.
„Manau, kad dar neišnaudojome viso mūsų galimo bendradarbiavimo potencialo. Turime daug planų ekonominio bendradarbiavimo srityje ir laukiame Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą. Žinau, kad diskusijos šiuo klausimu jau yra labai toli pažengusios“, – Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų spaudos konferencijos „Brave Griffin 24-II“ pratybose metu Dirmiškėse žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
Praėjusią savaitę kalbėdamas apie gerėjančius santykius su kaimyninėmis šalimis G. Nausėda buvo užsiminęs, kad artimas ryšys su Lenkija netolimoje ateityje nulems lenkiškų bankų atėjimą į Lietuvos rinką.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus metų pradžioje teigė, kad jau šiais metais į Lietuvą gali ateiti vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“. Tačiau kreipimosi dėl jo užsienio banko skyriaus, filialo ar dukterinio banko atidarymo Lietuvoje, anot G. Šimkaus, dar nebuvo gauta.
ELTA jau skelbė, kad gruodžio viduryje G. Šimkus ir Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta buvo priėmę lenkų komercinio banko „Pekao“ delegaciją. Tiek G. Šimkus, tiek finansų ministrė Gintarė Skaistė jau yra minėję, kad susidomėjimas Lietuvos rinka iš užsienio juntamas, teigė, jog naujo dalyvio atėjimas veikiausiai yra tik laiko klausimas.
Šiuo metu Lietuvos bankų sektoriuje veikia 18 dalyvių: banko licencijas turi 13, dar 5 veikia kaip užsienio bankų filialai. Didžiąją dalį rinkos užima „Swedbank“, SEB ir „Luminor“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pirmoji išankstinio balsavimo diena: rinkėjai aktyvesni nei 2019-aisiais1
Pirmąją išankstinio balsavimo prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo daugiau kaip 40,6 tūkst. arba 1,7 proc. visų rinkėjų, rodo antradienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. ...
-
D. Grybauskaitei skirta prestižinė „Point Alpha“ premija7
Antradienį Istorinės atminties fondas „Point Alpha“ pranešė, kad šiemet premija už nuopelnus Europos taikos ir laisvės labui skirta Daliai Grybauskaitei. ...
-
G. Landsbergis su D. Cameronu aptarė paramą Ukrainai, sankcijų Rusijai stiprinimą
Su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Cameronu (Deividu Kameronu) antradienį Londone susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis aptarė paramą Ukrainai ir tolesnį sankcijų režimo Rusijai stiprinimą. ...
-
Kandidatai į EP akcentuoja ES valstybių konkurencingumo svarbą, debiurokratizaciją, Kinijos vaidmenį1
Lietuvos kandidatai į Europos Parlamentą (EP) tarp svarbiausių artimiausio ekonominių klausimų Europos Sąjungoje (ES) išskiria valstybių konkurencingumą, būtinybę didesnei debiurokratizacijai bei Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dedam...
-
Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti opozicijos kreipimąsi dėl Seimo VSD pranešėjo komisijos
Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti dalies opozicijai priklausančių parlamentarų kreipimąsi, prašant ištirti laikinosios Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos teisėtumą. ...
-
A. Armonaitė su Kosta Rikos užsienio prekybos ministru aptarė ekonominį bendradarbiavimą12
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su Kosta Rikos užsienio prekybos ministru Manueliu Tovaru Rivera antradienį aptarė dvišalių santykių plėtrą bei ekonominį bendradarbiavimą. ...
-
Parlamentas pradėjo svarstyti Kultūros pagrindų įstatymo projektą1
Seimas antradienį priėmė svarstyti Kultūros pagrindų įstatymo projektą. ...
-
Seimui pateikta ratifikuoti vadinamoji Keiptauno konvencija
Seimui pateikta ratifikuoti vadinamoji Keiptauno konvencija, turinti palengvinti aviacijos verslo sąlygas bei į šalį pritraukti orlaivių valdymo ir lizingo bendrovių, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija. ...
-
R. Žemaitaitis: prezidento rinkimuose noriu parodyti, kad Lietuvoje yra Konstitucija8
Po Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo parlamentaro mandato atsisakęs Remigijus Žemaitaitis teigia, kad sugeba save įsivaizduoti sėdinti šalies vadovo poste. Politiko teigimu, jis kone vienintelis tarp visų kandidatų supranta, kokias prerogatyvas ...
-
R. Karbauskis rinkimuose sako balsavęs už I. Vėgėlę, palaikęs naują pilietybės formuluotę28
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis išankstiniuose Lietuvos prezidento rinkimuose Kaune antradienį sako balsavęs už save išsikėlusį advokatą Igną Vėgėlę. ...