- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Internetas apie kiekvieną iš mūsų žino daug ir kone amžiams. Tačiau lietuviai teise ištrinti duomenis apie save iš interneto naudojasi bene rečiausiai Europoje. Tai atskleidžia naujausia asmeninių duomenų nutekėjimą stebinčios kompanijos analizė. Vokiečiai ir prancūzai kasmet duomenis apie save ištrina milijonus kartų, o lietuviai – tik po tūkstantį.
Kodėl, LNK plačiau papasakojo „NRD Cyber Security“ kibernetinio saugumo ekspertė Živilė Nečejauskaitė.
– Jūsų kolegos atliko tyrimą ir paskelbė, kad lietuviai nelabai naudojasi teise išsitrinti duomenis apie save iš interneto. Kalbu ne apie socialinių tinklų panaikinimą, o apie informacijos, kuri netinka, nepatinka, atrodo neaktuali, paieškos sistemose ištrynimą. Kyla klausimas, nemokame ar nenorime?
– Aš manyčiau, kad greičiausiai žmonės apie tai labiau nepagalvoja negu kad nemoka. Gal tai nėra tiek daug akcentuojama. Iš įmonės perspektyvos mes akcentuojame ir kviečiame žmones pagalvoti apie tai, kad paskyros, kai jos yra aktyvios, kai jose kažkuo dalijamės, mūsų įrašai, nuomonės, nuotraukos, palieka skaitmeninį pėdsaką. Mes nežinome, kas, pavyzdžiui, mūsų nuotrauką išsisaugojo ir kur ji pasiliko. Tad kviečiame jau prieš dalijantis pagalvoti apie keliamą turinį.
– Tai nėra mitas, kad jei ištrinsime duomenis iš interneto, galbūt net savo socialinių tinklų paskyrą, duomenys nepranyks? Juk tikriausiai duomenys yra kaupiami tam tikruose serveriuose, galbūt net ištrinti duomenys gali būti panaudoti?
– Kibernetinė erdvė yra pilna įvairių nežinomųjų ir kaip elgiasi organizacijos, kurios kaupia tuos duomenis, negaliu atsakyti – ar tai iš tikrųjų yra ištrinama, ar ne, ar kažkoks pėdsakas lieka. Tačiau taip gali būti. Mes turime į tai atsižvelgti ir apie tai pagalvoti.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kai kalbama apie duomenis, kiekvienas labai skirtingai supranta šią sąvoką. Kai kurie įsivaizduoja asmens dokumento duomenis, tačiau nesusimąsto, kad ir vaizdai gali būti panaudojami negeriems tikslams.
– Taip, mūsų asmeniniai duomenys turi kur kas platesnę prasmę negu mūsų paso numeris. Tai yra ir mūsų atvaizdas, balsas. Su šiuolaikinėmis dirbtiniu intelektu paremtomis technologijomis darosi vis lengviau atkurti labai realistišką žmogaus vaizdo, garso įrašą. Kuo mes daugiau dalijamės, tuo lengviau yra, pavyzdžiui, mūsų kalbos tam tikrus niuansus atspindėti įraše. Kai įrašai naudojami autentifikacijai, galima apsimesti tuo žmogumi.
Aš manyčiau, kad greičiausiai žmonės apie tai labiau nepagalvoja negu kad nemoka.
– Girdėjau, kad yra net informacijos brokerių, kurie perka informaciją ir vėliau ją parduoda. Ar esate girdėję apie tokius brokerius?
– Tai labai populiaru. Dažnai girdime „nutekėjo duomenų bazė“, „nutekėjo elektroninis paštas“ ir dažnai to nesureikšminame. Tačiau kai turi elektroninį paštą, pirma, ką gali daryti, tai žmogui siųsti laiškus rinkodaros tikslais, žmogus gali gauti jam visiškai neaktualią informaciją. Elektroniniai paštai dar gali būti parduodami juodojoje rinkoje. Dažniausiai tai yra kombinacija, kai nutekinamas elektroninis paštas ir prisijungimo duomenys, taip galima ir nedidelę paskolą pasiimti.
– Tad internete reikia elgtis protingai. Tai nereiškia, kad reikia nebekelti savo nuotraukų, vaizdo įrašų, bet turime pagalvoti ir apie tam tikrus privatumo nustatymus. Galbūt tai jau būtų geras pirmas žingsnis?
– Taip. Taip pat svarbu suprasti, kad kibernetinė erdvė yra pilna neaiškumų, mes daug ko nežinome, naudojantis specialiais įrankiais atkurti žmogaus pėdsakus, kur jis yra, su kuo jis bendrauja ir pan., yra gana nesudėtinga. Tiesiog tai reikia kritiškai įvertinti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VRK: pilietybės referendumas įvyko, bet sprendimas nepriimtas1
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį patvirtino, kad privalomasis referendumas dėl Konstitucijos pataisos siekiant išplėsti dvigubos pilietybes galimybes įvyko, tačiau sprendimas nepriimtas. ...
-
VRK: antrajame prezidento rinkimų ture kovos G. Nausėda ir I. Šimonytė15
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį konstatavo, kad per gegužės 12 dieną vykusius prezidento rinkimus valstybės vadovas nėra išrinktas, todėl gegužės 26 dieną rengiamas pakartotinis balsavimas. ...
-
Ukmergėje esančioje Antakalnio gatvėje tris mėnesius bus ribojamas eismas
Ukmergės rajono savivaldybė informuoja, kad nuo pirmadienio bus ribojamas eismas Antakalnio gatvėje. ...
-
Tauragėje duota pradžia sporto ir kultūros centro statybai
Tauragėje pradėtas daugiafunkcės arenos antrasis statybų etapas – penktadienį į būsimus sporto ir kultūros centro pamatus įkasta simbolinė laiko kapsulė ateities kartoms. ...
-
Apklausa: translytį savo vaiką palaikytų tik ketvirtadalis2
6 iš 10 Lietuvos gyventojų teigia žinantys, kas yra translyčiai asmenys. Būstą tokiam asmeniui išnuomotų mažiau nei pusė, o savo translytį vaiką palaikytų tik ketvirtadalis – parodė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užs...
-
M. Skuodis: Lazdijų kelias bus vienas pagrindinių darbų po „Via Baltica“1
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad vadinamajame Suvalkų koridoriuje esantis Lazdijų kelias bus vienas pagrindinių objektų užbaigus tarptautinės magistralės „Via Baltica“ plėtrą. ...
-
VPT žada įvertinti pokyčius Nacionalinio stadiono projekte per 1–2 savaites1
Vilniaus savivaldybės tarybai dar kartą pritarus pokyčiams daugiafunkcio komplekso, į kuri įeina Nacionalinis stadionas, projekte, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) planuoja vertinimą pateikti per vieną arba dvi savaites. Išankstinės pozic...
-
Kelininkai: šalyje keliai sausi, vietomis boluoja rūkas1
Sekmadienio rytą keliai Lietuvoje sausi, o eismo sąlygos geros, praneša Eismo informacijos centras. ...
-
VSAT: per parą į šalį neįleisti keturi neteisėti migrantai
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje per praėjusią parą apgręžti keturi neteisėtai sieną kirsti bandę migrantai, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
VRK tvirtins pilietybės referendumo rezultatus, skelbs antrąjį prezidento rinkimų turą4
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sekmadienį tvirtins pilietybės referendumo rezultatus ir skelbs antrąjį prezidento rinkimų turą. ...