Nuostabus renginys. Pasirodo, jau 42 metus Europoje yra rengiami tokie čempionatai. Žymiausi Europos miestai ir kurortai rungiasi dėl teisės surengti tokį čempionatą. Beveik kaip dėl teisės surengti Olimpines žaidynes. Palanga tokios teisės siekė ilgiau kaip dešimtmetį. Galėjo surengti 2020 metais, bet pandemija „pavogė“ tokią galimybę.

Pagaliau šį savaitgalį tai pavyko padaryti – pirmiesiems visoje Centrinėje Europoje ir Baltijos valstybėse. Ilgalaikė svajonė Palangoje surengti tokį čempionatą tapo realybe.

Tai – didžiulis ilgamečio Palangos mero Šarūno Vaitkaus ir jo komandos pasiekimas. Iš čempionato dalyvių neoficialių atsiliepimų supratau, kad tiek Palanga, tiek ir čempionato organizaciniai dalykai juos nustebino aukščiausia kokybe.

Mūsų tai turėtų jau nebestebinti. Ir šį savaitgalį buvo progų ne tik pasiklausyti brasbandų, bet ir paklaidžioti Palangos gatvelėmis. Šį kartą bandžiau pažvelgti užsieniečio akimis. Per pastaruosius penkerius darbo Europos Parlamente metus, ypač pandemijos metu, kai ir savaitgaliais negrįždavau į Vilnių, laisvu laiku teko apsilankyti Belgijos, Olandijos ar Prancūzijos Šiaurės jūros pakrantės populiariuose kurortuose. Nors poilsiautojų juose būdavo nemažai, tačiau Palanga, ypač jos tarp pušų pasislėpusios gatvelės ir miške lyg paskendę modernūs poilsio namai ar viešbučiai, yra neprilygstama vertybė.

Todėl nestebino ir čempionato dalyvių aikčiojimai pamačius Palangą.

O čempionato muzikinės varžybos buvo atkaklios ir įtemptos. Teisėjai sprendė tik iš klausos, nematydami ir nežinodami kurį orkestrą vertina.

Per čempionato atidarymą juokavau, kad mes Lietuvoje labai mėgstame čempionatus ir mėgstame juose laimėti, ypač krepšinio ir brasbandų čempionatuose.

Šeštadienio vakarą, per Gala koncertą, paaiškėjo, kad Lietuvos pūtikų ir mano asmeninė svajonė išsipildė: lietuviško „Brass LT“ pergalė „Iššūkio“ („Challenge“) kategorijoje buvo pasitikta audringomis ovacijomis.

Čempionų kategorijoje tarp dvylikos besirungusių kolektyvų pagrindinį prizą laimėjo „Brass Band Treize Etoiles“ (Šveicarija). Esu įsitikinęs – ateis ir lietuvių eilė!

Per atidarymą sakiau, kad dabartinę Europą vienija jos europietiška kultūra. Muzika suvaidino ypatingą vaidmenį vienijant vokiečių, prancūzų, italų, lietuvių ir kitų tautų kultūras į tokią bendrą europietišką kultūrą, nes muzikai, skirtingai nuo knygų, nereikia svetimų kalbų žinojimo ar vertimų, nereikia sudėtingų kelionių, norint aplankyti dailės muziejus. Muzikos europietiškai sklaidai užtenka dalintis universaliai suprantamomis partitūromis ir reikia talentingų muzikantų, kuriais turtinga yra kiekviena šalis. Galime pavydėti Norvegijai, kurioje gyvuoja 1200 pučiamųjų orkestrų, kuriuose groja nuo jaunuolio iki patyrusio entuziasto.

Šį savaitgalį Palangoje galėjome stebėti vieningos kultūros Europą. Šveicarų, britų, norvegų ar lietuvių žiūrovų entuziastingi šauksmai, sveikinant savo orkestrus,  tarpusavyje visiškai nesiskyrė ir buvo suprantami be vertimo. Ta vienybe galėjo pasidžiaugti ir būrelis Lietuvos politikų, apsilankiusių čempionate. Džiaugiantis gera muzika ir „Brass LT“ pergale nesijautė, kad atstovaujame skirtingoms partijoms ar kad dalyvaujame kokiuose nors rinkimuose.

Tuo ir nuostabi yra Palanga. Joje labai greitai užmiršti kasdienybę!