- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, susitarime visų pirma turėtų būti įtrauktas tikslas didinti gynybos finansavimą, o dėl konkrečių lėšų šaltinių partijos galės sutarti vėliau.
Kaip ELTA skelbė pirmadienį, iniciatyvą „4 procentai“ jau pasirašė daugiau nei 51,6 tūkst. asmenų, skatinančių politikus sutarti didinti išlaidas gynybai. Laikmeną su pasirašiusiaisiais tikina gavusi ir pati Seimo pirmininkė.
„4 procentai, suprantama, tai yra tikslas. Kažkiek laiko užtruks, kad mes jį pasiektume. Kryptis yra būtina, nes suprantame, kad saugumo situacija išlieka pavojinga, (...) Tai dabar yra tas laikas, kai politikai turėtų tą kryptį aiškiai nubrėžti ir tiesiog atliepti visuomenės lūkestį, kuris, manau, yra labai akivaizdžiai išreikštas“, – po susitikimo su iniciatyvos atstovais ketvirtadienį Eltai pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat patikino Laisvės partijos ar kitų konkrečių siūlymų dėl gynybos išlaidų finansavimo su iniciatyvos atstovais neaptarinėjusi. Anot jos, šios priemonės gynybos lėšų didinimui turėtų būti svarstomos atskiroje diskusijoje.
„Aš norėčiau žingsnelį atsitraukti nuo konkrečių siūlymų, nes šiuo atveju mes kalbame apie ambiciją, apie tikslą“, – komentavo ji.
Verslas spaudžia visų pirma sutarti dėl tikslo – išlaidų gynybai didinimo
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis taip pat pabrėžė, kad verslas „4 procentų“ iniciatyvą teikia kaip įrankį sutarti dėl didesnio gynybos finansavimo, bet ne kaip siūlymus konkretiems pajamų šaltiniams.
„Kai Lietuva ėjo į nepriklausomybę, skirtingos politinės jėgos turėjo skirtingus matymus, bet visi sutarė, kad nepriklausomybė yra tikslas. Mūsų lūkestis toks pats, kad visi sutartų, kad tikslas yra 4 procentai (nuo BVP – ELTA), ir jau tada politinės partijos ar savo programose, ar po rinkimų, jos galėtų įvardinti, kaip tą tikslą pasieks“, – aiškino A. Romanovskis.
Jo teigimu, LVK išreiškė lūkestį, kad, Seimo pirmininkei inicijavus Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą, jame atsiras tikslas siekti 4 procentų nuo BVP gynybai.
„Čia spaudimas susitarti dėl tikslo. O kaip politinės partijos matys, visa paletė yra – nuo skolinimosi iki mokesčių pakeitimų, (...) bet jeigu nėra sutarta dėl tikslo, kaip tu gali diskutuoti apie šiuos dalykus“, – kalbėjo A. Romanovskis.
Verslo konfederacijos vadovas teigia pasigendantis ir konkrečių siūlymų dėl papildomo gynybos finansavimo. Šis neapibrėžtumas, anot A. Romanovskio, apsunkina ir siekį didinti išlaidas iki 4 proc. nuo BVP.
Žmogus, kuris žino, ką jis turi daryti dienos X atveju, jaučiasi žymiai saugiau pats, nes jis supranta, kad jis yra dalis visuomenės, kuri vykdo rezistenciją, vykdo civilinę gynybą.
„Nematėme jokių konkrečių pasiūlymų. Kai bus konkretūs pasiūlymai, tada konkrečiai į juos reaguosime. Dabar tai yra idėjų, pasisakymų tam tikras kratinys ir labai skirtingos politinės partijos turi labai skirtingus matymus, skirtingos institucijos, ministerijos turi skirtingus matymus. (...) Tai iš dalies yra netgi žalinga mūsų tikslui dėl 4 proc. sutarti, nes mes tada dėl nieko nesutarsim“, – pabrėžė A. Romanovskis.
„Tai yra nebe verslo iniciatyva, tai yra 50 tūkst. piliečių iniciatyva, ir mes turime teisę turėti lūkestį ir sakyti politikams jau kaip visuomenė, kad jie turi susitarti dėl tikslo. O kiekvienas eidamas į rinkimus ar posėdžių salėje galės ateiti su savo idėjomis ir visuomenė diskutuos, kam ji pritaria“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad partijos jau yra pasiekusios politinį sutarimą, jog 3 proc. gynybai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) yra būtini, o 4 proc. tikslas, anot jos, kol kas yra tik „ambicija“.
„Galbūt tai nėra nuskambėję kažkaip formalizuotai, bet ir be atskiro aptarimo akivaizdu, kad mes turime siekti 3 proc. (nuo BVP gynybai – ELTA) ir kad tai yra toks darbinis tikslas“, – akcentavo Seimo vadovė.
Tiesa, nors, anot jos, konkrečius susitarimus dėl finansavimo mechanizmų gali apsunkinti rinkiminis laikotarpis, tačiau tolimesni iniciatyvos atstovų susitikimai tiek su valdančiųjų, tiek su opozicinių partijų atstovais šį procesą galėtų palengvinti.
A. Romanovskio teigimu, „4 procentų“ iniciatyva artimiausiomis savaitėmis buvo pakviesta susitikti ir su premjere Ingrida Šimonyte.
Siūlo 4 proc. ribą pasiekti investuojant į darbuotojų apmokymą veikti grėsmės akivaizdoje
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), anot jos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, siūlo 4 proc. nuo BVP išlaidų gynybai ribą pasiekti verslui investuojant į darbuotojų apmokymą atlikti visuomenei grėsmės akivaizdoje būtinas funkcijas, pavyzdžiui, būti vairuotojais padedant evakuoti žmones iš regionų, užsiimti slauga.
Jo teigimu, tai konfederacijai priklausantiems verslams kainuotų apie 1,5 mlrd. eurų.
„Vienam kariui užnugaryje reikia septynių žmonių. Tai mes, verslas, šitoje vietoje siūlome apmokėti visiems darbuotojams visus socialinius mokesčius ir jų atlyginimus ir dedikuojame juos valstybei. Tai čia būtų virš keturių procentinių punktų, jeigu mes apskaitytume šitą siūlymą“, – akcentavo V. Janulevičius.
Anot jo, savivaldybės geriausiai žino, kokios įmonės veikia jų regionuose. Tad, jo teigimu, šią priemonę verslas galės įgyvendinti veikdamas išvien su įvairuose regionuose esančiomis karo komendantūromis.
Taip pat V. Janulevičius teigia besitikintis, kad į tokią iniciatyvą įsitrauktų ir viešojo sektoriaus darbuotojai.
„Žmogus, kuris žino, ką jis turi daryti dienos X atveju, jaučiasi žymiai saugiau pats, nes jis supranta, kad jis yra dalis visuomenės, kuri vykdo rezistenciją, vykdo civilinę gynybą. Čia yra didelis momentas ir jam, tam dirbančiam žmogui, ir jo šeimai, ir žmonėms regionuose, kurie šiai dienai jaučiasi palikti“, – pabrėžė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?
„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba ma...
-
S. Krėpšta įvardijo, kiek Lietuvai kainuotų valstybinio komercinio banko įkūrimas3
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas tur...
-
Ar šiemet dar brangs būsto nuoma?2
Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad dėl sparčiai atnaujinamų universitetų bendrabučių, studentai beveik nebedaro įtakos būsto nuomos kainoms. Esą Vilniuje nedidelį kainos šoktelėjimą šiemet sukels atvykstantys vokiečių k...
-
Premjerė Vokietijoje susitiks su O. Scholzu, dalyvaus ekonomikos forume14
Premjerė Ingrida Šimonytė sekmadienį lankosi Vokietijoje, kur dalyvaus viešoje Rytų Vokietijos ekonomikos forumo diskusijoje su šios šalies kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu). ...
-
Tyrimas: algas „vokeliuose“ gaunančių žmonių pažįsta beveik trečdalis Lietuvos gyventojų3
Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekono...
-
Siūloma kompensacijas už šildymą vėl skirti visam žiemos sezonui
Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui. ...
-
Energetikos agentūra: paramai saulės elektrinėms įsirengti nuo kovo jau gauta beveik 360 paraiškų1
Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) kovą paleidus 62,7 mln. eurų vertės finansavimą įsirengti saulės jėgainėms, iki gegužės pabaigos sulaukta 359 paraiškų gauti apie 14,1 mln. eurų lėšų paramai, teigia Lietuvos energetikos agent...
-
Žiniasklaida: kavos kainų augimo lėtėjimas Lietuvoje yra mažiausias
Eurostato duomenims rodant, kad Europos Sąjungoje (ES) lėtėja kavos brangimas, Lietuvoje metinis kainų pokyčio tempas buvo mažiausias po Suomijos, praneša portalas LRT. ...
-
ŽŪM rado sprendimą ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams
Žemės ūkio ministerija, įvertinusi, kad 2023 m. buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose, nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas t...
-
Nuo kitos savaitės – draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus9
Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. ...